Apie žirga

Nėra tiksliai žinoma kada žirgai buvo prijaukinti, tačiau yra įrodymų, jog žirgais pradėta joti anksčiau nei jie buvo pakinkyti. Žinoma, kad jojimas egzistavo dar Bronzos amžiuje ir laikui bėgant buvo pritaikytas transportui, karo pramonei, sportui bei poilsiui.
Pirmosios žinios apie arklių panaudojimą žmonijos karuose siekia III tūkstantmetį pr. m. e. Pagal istorinius šaltinius, apie 2300 m. pr. m. e. Mesopotamijoje, prijaukinti arkliai traukė kovos vežimus. Vėliau nešė raitelį – atsirado pirmoji kavalerija.
Iki Homero, VIII a. pr. m. e. graikų poeto, laikų jojimas žirgais ir asilais tapo įprastu keliavimo būdu, bet kovos vežimai tebebuvo naudojami kare. Klasikiniu civilizacijos laikotarpiu senovės graikai ir romėnai statė specialias arenas ir tiesė kelius žirgų lenktynėms, suteikdavusioms daug išgyvenimų miniai, stebinčiai varžybas, kuriose dalyvaudavo raiteliai, važnyčiotojai ir žirgai.

Žirginio sporto rūšys:

Išjodinėjimas

Išjodinėjimas, kitaip dar vadinamas dailiuoju jojimu, yra viena geriausiai žinomų žirginio sporto šakų. Dailusis jojimas kartu su konkūrais ir trikove, priklauso Olimpinių sporto šakų sąrašui. Dailusis jojimas, kitaip dar vadinamas išjodinėjimu, pagrįstai laikomas meniškiausia jojimo sporto šaka. Šių dienų varžybose raitelis ir žirgas turi atlikti seriją pratimų, vadinamų elementais, lygioje 20 x 60 m aikštėje, aptvertoje žema tvorele ir simetriškai pažymėtoje 12 raidžių - pagal jas nustatoma aikštelės vieta, kurioje atliekamas elementas.
Varžybose žirgas demonstruojamas trimis aliūrais: žingine, risčia ir šuoliais. Vertinamas žirgo judesių laisvumas, lengvumas - turėtų atrodyti, kad žirgas pratimus atliekąs savo noru, o ne atsakydamas į vos regimas raitelio komandas. Todėl išjodinėjime labai svarbus tinkamas žirgo parengimas ir techniškas jojimas - tam pasiekti prireikia daugelio metų. Išjodinėjime žirgai sportinę karjerą pradeda maždaug ketverių metų amžiaus, o baigia maždaug 17-18-os.
Dailiajame jojime yra keletas rungčių: nuo lengviausių iki pačios sudėtingiausios - Grand Prix. Pagal pastarąją nustatomi žemynų, pasaulio ir Olimpiniai čempionai. Taip pat Pasaulyje populiarios laisvosios programos, kitaip dar vadinamos „kiurais", kuriose savitą programą raitelis atlieka pagal pasirinktą muziką, priderintą prie žirgo bėgsenos ir dueto charakterio.
Išjodinėjimo varžybų metu kiekvienas raitelio bei žirgo atliekamas elementas vertinamas balu nuo 0 iki 10. Šie balai verčiami procentiniu rezultatu - laimi duetas, surinkęs didžiausią visų galimų balų dalį.

Konkūrai

Konkūrai yra palyginti nauja žirginio sporto šaka. Manoma, kad poreikis išmokyti žirgą tiksliai ir techniškai įveikti kliūtis atsirado XVIII a., kai Anglijoje pasirodė Aptvėrimo Aktas ir turtingi žemės savininkai apsitvėrė savo žemės sklypus. Tuo metu populiarios lapių medžioklės žirgai gavo naują įššūkį – įveikti visas tvoras, pasitaikiusias kelyje.
Šiuo metu konkūrai yra viena iš trijų Olimpinių žirginio sporto šakų. Taip pat tai yra viena iš tikovės varžybų rungčių. Konkūrų taisyklės yra griežtai reglamentuotos ir prižiūrimos Tarptautinės Žirginio Sporto Federacijos FEI (Fédération Équestre Internationale).
Konkūrų rungtyje raitelio tikslas - kuo greičiau be klaidų įveikti specialiai kiekvienoms varžyboms pastatytomą kliūčių maršrutą. Kliūtys gali būti skirtingų formų, pločio bei aukščio, kuris, kai kuriais atvejais, gali siekti net 180 cm. Raitelio bei žirgo dueto tikslas - nepažeisti kliūties aukščio ar pločio ją įveikiant. Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų (pvz.: žirgo atsisakymas įveikti tam tikrą kliutį), tačiau viršijus šį skaičių, duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą (jeigu toks yra nustatytas) bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu.
Rungties nugalėtoju gali būti paskelbiamas greičiausiai be klaidų maršrutą įveikęs duetas. Tam tikrais atvejais nugalėtojas nustatomas po geriausiai pasirodžiusių duetų persirungimo.

Trikovė

Šiuolaikinė trikovė tai trijų raitelio bei žirgo išbandymų kompleksas. Tai daug jėgų ir kruopštaus pasiruošimo reikalaujančios trijų dienų varžybos, sudarytos iš dailiojo jojimo, konkūrų bei ištvermės jojimo, arba kitaip vadinamo kroso, rungčių.
Trikovės atsiradimas sietinas su testais, naudotas kavalerijos žirgų paruošimui tikrinti. Apie 1800 m. pabaigą prancūzai pradėjo kultyvuoti „karinio žygio“ (pranc. raids militaires) rungtį, kuri gali būti laikoma šių dienų trikovės pirmtaku. 1912 m. trikovė, kaip viena iš žirginio sporto rūšių, įtraukta į Olimpines žaidynes, kurios vyko Švedijoje, Stokholme.
Pirmąją trikovės varžybų dieną, išjodinėjimo rungties metu žirgas bei raitelis demonstruoja techniškai atliekamus elementus (pratimus), eleganciją bei tarpusavio harmoniją. Antroji diena skirta ištvermės jojimo rungčiai, kuri reikalauja žirgo bei raitelio drąsos ir ištvermės jojant atviromis didelio ploto aikštelėmis bei įveikiant įvairias kliūtis. Trečiąją trikovės varžybų dieną duetai rungiasi konkūrų aikštelėje, kur turi įrodyti savo tvirtumą, pasiruošimą, sveikatą ir jėgą po sunkios ištvermės jojimo dienos.
Internacionalinė Jojimo Federacija (FEI), kuri vadovauja žirginiam sportui, nustatė tikslias šios sporto šakos taisykles, kurių privalu laikytis visose tarptautinėse varžybose, ir skelbia, kad varžybų tikslas yra “parodyti raitelio drąsumą, dvasią ir puikų savo žirgo bėgsenos išmanymą bei jo panaudojimą varžybų metu, parodyti puikiai treniruoto žirgo būklę: miklumą, drąsą, šokimo galimybes, ištvermę ir greitį”.